Kaip nustatyti paklausos elastingumo koeficientą

Paklausos elastingumas leidžia nustatyti klientų paklausos pokyčius pasikeitus bet kuriam veiksniui, turinčiam įtakos jų pasirinkimui. Reikšmingiausi veiksniai, lemiantys paklausą, yra prekių kaina.

Naudojimo instrukcija

1

Paklausos elastingumas pagal kainą rodo kiekybinio paklausos pokyčio laipsnį, kai kaina keičiasi 1%. Jis apskaičiuojamas procentais nuo paklausos pokyčio iki produkto rinkos kainos pokyčio.

2

Paklausos priklausomybė nuo kainų gali būti išreikšta skirtingais būdais. Jei produkto kaina mažėja vienu procentu, o perkamas prekės kiekis didėja lėčiau, tada kalbama apie neelastingą paklausą. Esant elastingai paklausai, nors 1% sumažinant produkto kainą, jo paklausa didėja greičiausiai. Esant vienam elastingumui, kai kaina sumažėja perpus, paklausa taip pat padvigubėja, t. kainos mažėjimo ir paklausos augimo tempai yra vienodi. Jei paklausa visiškai nėra elastinga, tada bet koks kainos pokytis neturi įtakos paklausos dydžiui.

3

Paklausos kainų elastingumą lemia keli veiksniai. Tam įtakos turi pakaitinių produktų prieinamumas rinkoje. Kuo daugiau jų, tuo elastingesnė paklausa. Šie produktai apima maisto produktus. Tačiau druskos, kuri beveik neturi pakaitalų, paklausa yra neelastinga. Be to, elastingumas priklauso nuo vartotojų pajamų dalies, priskiriamos šiam produktui. Kuo jis didesnis, tuo didesnis elastingumas. Paklausos elastingumas taip pat priklauso nuo tam tikro produkto poreikio pirkėjui laipsnio, įsigytų prekių naudojimo galimybių įvairovės ir laiko, kurio reikia prisitaikyti prie kainų pokyčių.

4

Taip pat yra kainų kryžminio elastingumo koeficientas. Tai rodo santykinį vienos prekės paklausos apimties pokytį, kai keičiasi kitos prekės kaina. Jei šis koeficientas yra didesnis nei nulis, tada yra prekių pakeičiamumas, t. didėjant vieno produkto kainai, didėja ir kito produkto paklausa. Pavyzdžiui, pakilus bulvių kainoms, padidės makaronų paklausa.

5

Jei elastingumo koeficientas yra didesnis nei nulis, tada mes kalbame apie prekių komplementarumą, t. kylant vieno produkto kainai, kito produkto paklausa krinta. Pavyzdžiui, kylant dujų kainoms, automobilių paklausa mažėja. Jei elastingumo koeficientas lygus nuliui, prekės yra nepriklausomos, t. vieno produkto kainos padidėjimas neturi įtakos kito produkto paklausos lygiui.